SENTENCIJA: Meilė tramdo išdidžias širdis, pasipūtėlius moko nuolaidumo, bet svarbiausia jos savybė - viską taurinti ir kilninti. - T. M. Rydas
SENTENCIJA: Kiekvienas žmogus turi savo supratimą apie tai, kas puiku ir malonu; čia galbūt ir glūdi didžiausias dorovinis žmogaus pranašumas, kad jis kiekvienu atskiru atveju randa tiesą, būdamas tarsi jos matas ir dėsnis“, – Aristotelis.
KLAUSIMAS:kas yra simfoninis orkestras? Simfoninis (filharmoninis) orkestras: muzikos instrumentų ansamblis, griežiantis tokiam ansambliui specialiai sukurtus didelės apimties simfoninės muzikos (simfonijas, koncertus, operas, baletus ir kt.) arba pritaikytus (instrumentuotus) kūrinius (siuitas, šokius ir kt.). Simfoniniam orkestrui būdinga darnus ansambliškumas, homogeniškas skambesys.
Pagal instrumentų skaičių, simfoninis orkestras esti dviejų rūšių: dvigubos sudėties, arba mažasis, ir trigubos sudėties, arba didysis simfoninis orkestras (Vikipedia). Kaip turėtų būti vadinamas Alytaus orkestras "Svajonė"?
KLAUSIMAS.Kuo skiriasi „kultūra" ir „chaltūra"? ATSAKYMAS.
Žodis KULTŪRA kildinamas iš lotyniško veiksmažodžio COLERE (apgyvendinti, lavinti, gerbti).Tarptautinių žodžių žodynas, (C) Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985 m.
„CHALTŪRA“ - bet kaip pagamintas daiktas, papildomas darbas. Rusų kalbos žodynas.
Merfio dėsnis: „Jeigu jums užtenka pinigų, reiškia - trūksta fantazijos“.
Perfrazuojant: „Kam jums pinigai, jeigu neužtenka fantazijos?..“
Krizė(senovės graikų kalba - Krisis - Posūkio vieta) - sistemos patekimas į būseną, gresiančią jos pačios struktūriniam stabilumui bei gyvybingumui. Krizės gali būti visuomeninės ir personalinės, gamtinės ir techninės - socialinės, ekonominės, politinės, karinės, sukeltos sausros ar liūčių, techninio susidėvėjimo bei kūrybinės ar psichologinės. Sprendžiamos vidinio prieštaravimo ar išorinio konflikto išsprendimo keliu, struktūrinėmis, sisteminėmis permainomis.
Į temą: ...iš kur gavom žodį Velykos?
Skelbimas:
"Vieno aktoriaus teatras, visas bilietas parduotas!"...
Situacija. Cirke vyksta pasirodymas. Žiūrovai žavisi, bet netikėtai pasigirsta balsas: "Gaidžiai, cirko artistai – gaidžiai!". Po kelių akimirkų pasirodo klounai ir vėl pasigirsta balsas: "Gaidžiai, visi klounai – gaidžiai". Neapsikentęs į areną išeina cirko direktorius ir sako: "Žymus akrobatas be jokių apsaugos priemonių šoks iš 500 metrų aukščio". "Oho, neįmanoma", - nuščiūva salė. Bet staiga pasigirsta balsas: "Gaidžiai, kur mane nešat?!"...
Klausimas. Kodėl Jūsų choras mišrus? Atsakymas. Mišrus todėl, kad vieni moka dainuoti, o kiti, deja, ne...
Anekdotas. Susitinka lietuvis ir šveicaras. Lietuvis klausia: „Tai ką, tamsta, veiki?“ Šveicaras atsako: „Dirbu Jūrų reikalų ministerijoje“. Lietuvis: „Geras, jūs, šveicarai, juk neturite jūros, tai kam jums ta Jūrų reikalų ministerija?“ Šveicaras: „Bet jūs, lietuviai, juk irgi turite Kultūros ministeriją…“
„Nauji metai - nauji lapai..."
Šį pavadinimą gavome iš savo rytų kaimynų baltarusių. Pirmuosiuose mūsų raštuose daugiausia buvo vartota vienaskaitinė forma velyka. Kilo ji iš baltarusių kalbos būdvardžio velikij „didžiulis, didysis“. Šios šventės pavadinimas baltarusių kalboje buvo velikij denj, pažodžiui „didžioji diena“. Toks pavadinimas buvo ir senojoje slavų kalboje. Jis yra vertinys iš graikų kalbos.
Kaimynai latviai šią šventę vadina lieldienas „didelė diena“. Germanų kalbose, plg. anglų Easter, vokiečių Ostern, vartojamas Velykų pavadinimas yra kilęs iš kažkokios pagoniškos pavasario šventės. Germanų *Austrō, matyt, buvęs deivės vardas, tos pačios kilmės kaip ir mūsų aušra. Rusų pascha „Velykos“ kilo iš graikų pascha, kuris savo ruožtu yra hebrajiškos kilmės.
Iš A. Sabaliausko „Iš kur jie? Pasakojimas apie žodžių kilmę“ (Vilnius, 1994)
