Ši komedija – apie tave, mane ir mus visus. O jei manai, kad nieko niekada nebūna „apie visus“, tiesiog atsakyk į kelis klausimus.
VYRAMS
Kiek kartų per metus nusiperki sau kelnes arba kaklaraištį? O kiek naujų suknelių arba auskarų per tas pačias 365 dienas į namus atsineša tavo žmona arba draugė? Beje, jai vaikščiojimas po parduotuvės yra kas – kančia ar malonumas?
O DABAR – MOTERIMS
Ar, pridėjusi prie širdies ranką, gali pasakyti, kad supranti, kodėl tavo gyvenimo draugas važinėja į žvejybą? Kodėl tavo telefono sąskaita visuomet yra tris kartus didesnė už jo? Ir kodėl jis nemėgsta didžiųjų prekybos centrų? Na štai. Dabar sutinki, kad vyrų ir moterų požiūriai skiriasi? Kaip ir jų įpročiai, norai, aplinkos suvokimas, net kalba. Vyras per dieną pasako 2000 žodžių, o moteris – 7000. Tai nustatė mokslininkai. O moterys vis tiek pyksta, kad vyrai, grįžę iš darbo į namus, tyli. O ką jie gali pasakyti? Juk jiems baigėsi žodžiai!
Visus šiuos epizodus R.Bekeris iki „Urvinis žmogaus“ dešimtis ir šimtus kartų buvo suvaidinęs televizijoje ir teatre, kol 1991 metais paleido į pasaulį „urvinį“, pelniusį jam pasaulinę šlovę. Su pasisekimu pristatęs „urvinį“ savo gimtojoje Kalifornijoje, ilgą laiką R.Bekeris buvo ir vienintelis spektaklio aktorius, režisierius bei scenografas. Svarbiausią spektaklio idėją jis apibūdina taip: „Vyrai ir moterys vieni kitus supranta skirtingai. Dvi lytys – tai lyg dvi skirtingos kultūros, turinčios savitų tradicijų ir ritualų. Gal dėl to, kad nuo pat seniausių laikų vyrai ir moterys vystėsi skirtingai: vyrai medžiojo žvėris, o moterys rinko vaisius ir žoles“. Ši komedija pastatyta daugiau kaip 40-yje pasaulio šalių, nuo Islandijos iki Australijos. Spektaklį jau matė apie 5 mln. žiūrovų. Brodvėjuje „Urvinis žmogus“ debiutavo 1995 metais, buvo parodytas daugiau kaip 700 kartų ir tapo ilgiausiai rodytu vieno aktoriaus spektakliu per visą Brodvėjaus istoriją. Niujorke yra „Urvinio gatvė“: 1996 metais tuometinis miesto meras Rudolfas Džiulianis paskelbė, kad tokiu pavadinimu (angl. Caveman Way) perkrikštijama didžiausio JAV miesto Vakarų 44-oji gatvė, kurioje stovi šį spektaklį rodęs teatras „Helen Hayes Theater“.
